Vaidmenų žaidimų pradžia Lietuvoje

Įvadas

1980-ųjų pabaiga ir 1990-ųjų pradžia Lietuvoje buvo laikotarpis, kai šalis išgyveno didžiulius politinius ir socialinius pokyčius. Tai buvo laikas, kai Lietuva atsikratė sovietinės priespaudos ir pradėjo kurti savo nepriklausomą valstybę. Tuo pačiu metu šalyje prasidėjo ir naujų, vakarietiškų kultūrinių reiškinių atsiradimas. Vienas iš tokių reiškinių buvo vaidmenų žaidimai, angl. RPG (Role-Playing Games). Šie žaidimai, kurie Vakaruose jau buvo populiarūs du dešimtmečius, Lietuvoje pradėjo plisti tik devintajame dešimtmetyje. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo prisiminimais apie tai, kaip vaidmenų žaidimai atėjo į Lietuvą ir kokie buvo pirmieji žingsniai jų plėtros kelyje.

Danų vizitas ir pirmieji žaidimai

1988 m. rudenį Lietuvos komjaunimo komitetas pranešė, kad kitais metais į Lietuvą ketina atvykti jaunimo grupė iš Danijos. Danai norėjo supažindinti Lietuvos jaunimą su vaidmenų žaidimais. Tuo metu buvau Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ prezidentas. Apie vaidmenų žaidimus nieko nebuvome girdėję, nes gyvenome už geležinės uždangos. Danijoje tuo metu buvo daugybė Dungeons & Dragons (D&D) klubų. Gavome paštu atsiųstas žaidimo taisykles, tačiau iš jų mažai ką supratome, nes tai buvo tik žaidėjams skirta informacija, tad pilno vaizdo susidaryti nebuvo kaip. Be to, vaidmenų žaidimo esmę supranti tik pažaidęs.

Apie danų vizitą paskelbiau savo leidžiamoje „InfoSFeroje“ – Dorado klubo fenzine, mėgėjiškame leidinyje. Kvietėme prisidėti ne tik klubo narius. 1989 m. rugsėjį į Vilnių atvyko kelios danų jaunimo grupės, viena jų – į mūsų klubą. Šis vizitas buvo dalis didelės akcijos „Next Stop Sovjet“, kurią Danijos vyriausybė organizavo jaunimo užimtumo klausimams spręsti.

Tuo metu buvau pradėjęs dirbti Jaunųjų technikų stotyje ir buvau Astronomijos laboratorijos vedėju, tad turėjau klasės dydžio patalpas. Pirmieji žaidimai ir vyko mano darbovietėje. Buvo kelios žaidėjų grupės. Danai paaiškino taisykles, ilgai pildėme veikėjų lapus. Aš pasiėmiau kleriko – pusiau kario, pusiau mago vaidmenį. Pasiskirstėme į grupes ir nuotykiai prasidėjo. Pirmas mūsų grupės epizodas buvo toks: atėjome į miestą ir matėme, kaip į turgaus aikštę iš dangaus nusileidžia didžiulis drakonas ir pagrobia princesę. Tiesiog taip – vidury baltos dienos! Karalius paskiria didžiulį atlygį už dukters išgelbėjimą, ir žinoma, mes buvome tie savanoriai. Po ilgų klaidžiojimų po Meistro sugalvotą pasaulį (žaidėme dvi savaites kasdien po kelias valandas) galiausiai suradome drakono olą ir susigrūmėme su pabaisa. Nustebino tai, kad nugalabyti drakoną reikia tiek daug pastangų. Kai kurie veikėjai žuvo, o kiti buvo ant mirties slenksčio, nors jau buvome ne pirmo ir ne antro lygio…

Žaidimas buvo iš tiesų įspūdingas: nematyti daugiaskaičiai kauliukai, nuotykiai, kuriuos pats kuri, „fantasy“ pasaulis („Žiedų valdovo“ dar nebuvom skaitę). Keista buvo, kad veiksmo sėkmę lemia iškritę kauliuko skaičiai, turimi daiktai ir veikėjo charakteristikos. Ir įdomu tai, kad tu, kaip veikėjas, nežinai visos informacijos, kurią turi Meistras, o jis vis pasižiūri į lenteles ir kažką, ką slepia nuo mūsų už nedidelės širmos.

Fantastinių žaidimų būrelis

Kai danai išvažiavo, apie savo nuotykius papasakojau savo astronomijos būrelio vaikams. Klausėsi atvipusiais žandikauliais. Galiausiai vos ne choru sušuko: „Ir mes norim!!!“ Pagalvojau: kokie dar požemiai ir kokie drakonai astronomijos būrelyje? Bet nenorėjau nuvilti berniukų, tai sugalvojau požemius ir drakonus perkelti į kosmosą! Veikėjai – ekspedicijos į neištirtą planetą dalyviai, o pabaisos – nežemiški padarai, robotai. Planetoje – kadaise gyvavusios civilizacijos griuvėsiai ir reliktai. Teko kurti ne tik pasaulį, bet ir taisykles. Žaidėm tą „kosmosą“ vienerius mokslo metus.

Kitais (1990) metais direktoriui ir pavaduotojai pritarus, astronomijos būrelis buvo pervadintas į fantastinių žaidimų būrelį ir jau drąsiai galėjau naudotis danų paliktomis D&D taisyklėmis. Jau nereikėjo kurti savų taisyklių kosminiam variantui, tad galėjau susitelkti į pasaulio ir nuotykių kūrimą. Buvo daug improvizacijos ir laisvo taisyklių traktavimo, bet likau klasikinės D&D sistemos rėmuose. Vėliau naudojau patobulintas ir išplėstas taisykles – AD&D (Advanced Dungeons and Dragons). AD&D taisyklės buvo labai detalizuotos, turėjo smulkius daugybės kerų, pabaisų, magiškų daiktų, stebuklingų gėrimų ir kitokias lenteles bei aprašymus. Dvi pagrindinių taisyklių knygos buvo kur kas solidesnės, palyginus su D&D knygutėmis.

Žaidimų būrelyje vienu metu pas mane žaidė keturios grupes. Tai kėlė nemažai iššūkių – turėjau sugalvoti keturis skirtingus scenarijus ir kitokias pabaisas, nes informacija labai greitai nutekėdavo draugams. Tai suprantama, kitai grupei negalėjau „paduoti“ nei tos pačios pilies, nei to golemo, nei tos olos. Galvodavau nuotykius važiuodamas troleibusu ar prabudęs naktį. Po kelių metų iš pasaulio fantastikos mėgėjų ir žaidimų kompanijų gavome D&D modulių su detaliais vietovių žemėlapiais, pastatų planais, galimais nuotykių scenarijais ir pabaisų aprašymais. Nors niekada nežaidžiau pagal juos, jie tapo puikia pagalbine medžiaga.

Kariai ir magai

Nuo D&D istorijos neatskiriamas vaidmenų žaidimas „Kariai ir magai“. Danai paliko ne tik D&D taisykles. Kitas sistemas, tokias kaip Viduržemio pagal Tolkino kūrinius, pasiėmė Kastytis Beitas (Kastytis Beitas (1962 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 10 d.) – Lietuvos biologas, biochemikas. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto GMF Biochemijos ir biofizikos katedros asistentas, lektorius. 2012 m. reorganizavus šią katedrą – Neurobiologijos ir biofizikos katedros lektorius.). Kastytis netrukus sukūrė Alčeros pasaulį ir savas taisykles. 1992 m. buvo išleistos pagrindinės šio žaidimo taisyklės – „Kariai ir magai“. Buvau šių taisyklių redaktoriumi, leidėju ir platintoju. Iliustracijas piešė Herta Matulionytė (dabar Burbė).

Kastyčio sistema – unikali. Ji ne tik skiriasi nuo kitų sistemų, bet ir remiasi realistiškesniu požiūriu į „fantasy“ pasaulį. Magija jo žaidime turi sudėtingą mechaniką, jos negalima naudoti neribotai. Pabaisos – per erdvės portalus į mūsų viduramžius patekusios kitų pasaulių būtybės.

Kastyčio sistemoje naudojami du dešimtainiai kauliukai, skaičiai nuo 0 iki 99. To meto Lietuvoje buvo neįmanoma įsigyti tokių kauliukų. Tad turėjome juos pagaminti patys. Tai buvo gan sudėtinga – reikėjo tinkamų formų ir dažų, kad skaičiai būtų įskaitomi ir laikytųsi. Plastmasės gamykloje „Neringa“, per „blatą“ pagaminome nemažą partiją dviejų spalvų kauliukų. Žalieji buvo kokybiški, o raudonieji dažnai buvo prastos kokybės ir po ilgo naudojimo tapdavo panašūs į nuzulintą trintuką.

Vaidmenų žaidimų plėtra ir bendruomenė

„Kariai ir magai“ taisyklės buvo plačiai kopijuojamos, o jų įsigijimas buvo lengvai prieinamas. Vaidmenų žaidimų turnyrai ir sesijos organizuojamos „Dorado“ klube, padėjo žaidimams išplisti ir pritraukti naujų žaidėjų. Pirmasis turnyras vyko 1992 m., o vėlesni žaidimai ir sesijos vyksta iki šiol Lituanicon‘uose ar pavienėse grupėse.

Visuomenės reakcija į vaidmenų žaidimus buvo mišri. Tiek valdžios organai, tiek kai kurie tėvai žiūrėjo skeptiškai, tačiau žaidimų populiarumas augo. Pavyzdžiui, mano tuomečio direktoriaus pavaduotoja pradžioje skeptiškai žiūrėjo į žaidimų būrelio atsiradimą, tačiau po kurio laiko požiūris pasikeitė, matydama jaunimo įsitraukimą ir kūrybiškumą.

1993 m. įvykęs pirmasis Lietuvos fantastikos ir fantastinių žaidimų festivalis „Lituanicon“ tapo svarbiu vaidmenų žaidimų bendruomenės įvykiu. Tai buvo vieta, kurioje susitiko entuziastai, kūrėjai ir žaidėjai. Festivalio metu vykdavo žaidimų turnyrai, seminarai, diskusijos ir pramogos. Lituanicon‘as tapo kasmetiniu renginiu, kuris padėjo plėsti ir stiprinti vaidmenų žaidimų bendruomenę Lietuvoje.

Vaidmenų žaidimų bendruomenė Lietuvoje iki šiol yra aktyvi ir entuziastinga. Žaidimai tapo ne tik laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir priemone skatinti kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei bendravimo įgūdžius. Naujos kartos žaidėjai prisideda prie žaidimų kūrimo ir plėtros, organizuoja turnyrus ir renginius, kurie pritraukia vis daugiau dalyvių.

Išvada

Vaidmenų žaidimų pradžia Lietuvoje buvo įdomus ir įkvepiantis laikotarpis, kupinas iššūkių ir atradimų. Nuo pirmųjų žaidimų su danų jaunimu iki „Kariai ir magai“ taisyklių kūrimo ir „Lituanicon“ festivalio įkūrimo – visa tai padėjo suformuoti stiprią ir entuziastingą vaidmenų žaidimų bendruomenę. Šiandien vaidmenų žaidimai Lietuvoje yra neatsiejama populiariosios kultūros dalis, suteikianti jaunimui galimybę lavinti savo kūrybiškumą, mąstymą ir bendravimo įgūdžius.